Kartais gyvenime užtenka vienos istorijos, vieno sakinio ar vieno žmogaus, kad pamatytum save naujai. Man tokia akimirka atėjo per mišias, kai išgirdau paprastą, bet labai gilią mintį: mes patys esame tie, kurie užkrečiame vieni kitus gera ar bloga nuotaika.
Tai nėra tik graži frazė. Tai realybė, kurią patvirtina ir mokslas. Dažnai galvojame, kad mūsų nuotaika priklauso nuo kitų žmonių ar aplinkybių. Tačiau tiesa yra kitokia: mes esame daug labiau priklausomi nuo savęs nei nuo kitų. Tai, kuo maitiname savo mintis, yra tai, kuo mes gyvename.

Rytas autobuse, pakeitęs požiūrį
Noriu pasidalinti istorija, kuri mane giliai palietė.
Tai buvo įprasta darbo dienos rytas. Autobusas buvo pilnas žmonių: vieni vyko į darbą, kiti į mokslus, kai kas į darbo pokalbį, o dar kiti grįžo namo po vakarėlio. Visi buvo skirtingi, su savo mintimis, jausmais ir nuovargiu. Dauguma tylėjo, atrodė pavargę, tarsi būtų „išsijungę“.

Ir tada vienas vyras pradėjo kalbėti.
Jis garsiai ir su entuziazmu pasakojo apie tai, ką matė pro langą:
„Štai ten, kairėje pusėje, yra nuostabus fontanas. Jis ruošiamas pavasariui. Ten susirenka tiek daug žmonių, tiek daug vaikų juokiasi, tiek daug svajonių gimsta, kai žmonės meta monetas į vandenį…“

Autobusas važiavo toliau, o vyras tęsė:
„O ten yra parkas. Tiek daug medžių, gėlių, paukščių… Kiek istorijų tas parkas matė: meilę, liūdesį, vaikų juoką, senų žmonių pasivaikščiojimus…“.

Žmonės pradėjo klausytis. Atmosfera pasikeitė. Tarsi kas būtų įjungęs šviesą. Ir tada atėjo laikas, kai vyras turėjo išlipti.
Jis atsistojo, paėmė baltą lazdelę… ir išlipo.

Jis buvo aklas.

Autobuse pasidarė tylu. Bet tai buvo kitokia tyla: pilna dėkingumo ir apmąstymų. Žmogus, kuris nematė akimis, matė daugiau nei visi kiti.

Emocijos užkrečia – tai įrodo mokslas
Ši istorija nėra tik graži metafora. Ji turi stiprų mokslinį pagrindą. Psichologijoje tai vadinama emociniu užkratu (emotional contagion). Tyrimai rodo, kad mes automatiškai perimame kitų emocijas: per balsą, mimiką ir elgesį.

Tai reiškia: jei vienas žmogus skleidžia pozityvumą, tai veikia kitų nuotaiką; jei kas nors skleidžia nepasitenkinimą ar pyktį, tai taip pat plinta.
Mes ne tik jaučiame emocijas: mes jas perduodame.

Smegenys kuria tai, ką matome
Mokslas taip pat rodo, kad mūsų smegenys filtruoja realybę. Mes matome pasaulį ne tokį, koks jis yra, o tokį, kaip jį interpretuojame.

Jei sutelkiame dėmesį į:
*trūkumus –> matome jų daugiau
*grožį –> jis pradeda ryškėti aiškiau
Tai vadinama dėmesio šališkumu.

Vyras autobuse buvo aklas, bet jis sąmoningai pasirinko matyti grožį. Ir tuo jis užkrėtė visus kitus.

Švara išorėje – ramybė viduje
Per tas pačias mišias išgirdau dar vieną mintį: žmogų galima pažinti iš tualeto jo namuose. Iš pradžių tai skamba keistai. Bet tai turi gilią prasmę.

Tyrimai rodo, kad:
*netvarka didina stresą ir nerimą
*švara suteikia saugumo ir kontrolės jausmą
*sutvarkyta aplinka gerina koncentraciją ir emocinę būseną

Tai reiškia, kad išorinė tvarka dažnai atspindi vidinę būseną. Čia kalbama ne apie perfekcionizmą. Kalbama apie santykį su savimi.

Mano patirtis: ką keičia sąmoningas pasirinkimas
Pradėjau stebėti savo aplinką:
*kokie žmonės mane supa
*kokią energiją jie skleidžia
*ką aš pati perduodu kitiems
Ir supratau vieną svarbų dalyką: nereikia savęs lyginti su kitais.

Kai lyginame save su kitais – prarandame save. Kai stebime – augame.

Pradėjau sąmoningai:
*dažniau girti kitus
*pastebėti tai, kas gera
*vengti apkalbų
Ir dar svarbiau yra nukreipti žvilgsnį į vidų.

Nes jei dažnai:
*pyksti
*erziniesi dėl kitų
*jautiesi nepatenkintas
Tai atsakymas labai dažnai slypi ne kituose, o tavyje pačiame.

Neišsakyti jausmai niekur nedingsta
Kita svarbi pamoka: jausmai, apie kuriuos nekalbame, neišnyksta.

Jie kaupiasi:
*kūne
*mintyse
*santykiuose
Ir anksčiau ar vėliau – prasiveržia.

Todėl:
*būtina kalbėtis
*normalu ieškoti pagalbos
*specialistai tam ir yra
Svarbiausia yra pradėti. Net jei sunku. Net jei baisu.

  Tuo, kuo maitinamės – tuo ir tampame
Visa ši patirtis, istorijos ir mokslas susijungia į vieną aiškią tiesą: tai, ką puoselėjame savo smegenyse, yra tai, ką gauname gyvenime.

Jei kiekvieną dieną:
*skundžiamės
*kritikuojame
*lyginame save su kitais
Tai mes tai tik sustipriname.

Jei mes:
*dėkojame
*matome grožį
*palaikome kitus
Tai kuriame kitokią realybę.

Pabaiga
Negalime kontroliuoti visko: nei kitų žmonių, nei situacijų, nei gyvenimo.
Bet galime kontroliuoti:
*savo požiūrį
*savo reakciją
*savo vidinę būseną
Ir tai yra didžiausia mūsų turima galia.

Linkiu kiekvienam iš mūsų:
*sąmoningai pasirinkti, kuo gyvename
*dažniau matyti tai, kas gražu
*daugiau kalbėtis ir mažiau nešiotis savyje

Nes galiausiai: mes patys esame savo pasaulio kūrėjai.